- kalniukas
- kalniùkas dkt. Kópti, li̇̀pti į kalniùką.
.
.
grandas — 2 ×grañdas (l. grąd) sm. Dbč, Bd, Rud aukštesnė žemės vieta tarp pelkių; kalniukas (ppr. pievo; kalniukas (ppr. pievose): Mažai šįmet šieno – grandẽliai visi išdegė Rdm. Grañdą užsėjome avižom Pns. Nuo grandùkų parvežėm du vežimu dobilų Pns … Dictionary of the Lithuanian Language
dauba — 1 daubà sf. (4) 1. R, K, Bb1Iz40,4 slėnys, klonis, griova: Įdubusi vieta tarp dviejų kalnų bus dauba J. Pilis ... buvusi įtaisyta ant dviejų kalnų, tarp kurių buvusi gili dauba A1884,45. Daubo[je] gyvena, nėko nemato Grg. Parnešk iš daubõs… … Dictionary of the Lithuanian Language
duksnė — sf. M kelio duobė, duburys: Kur kalniukas, pravėža ar duksnė, ten Katilui niekniekiai, o Puodui – nelaimė Blv … Dictionary of the Lithuanian Language
kauparas — kaũparas sm. (3b) Bsg kauburys: Kalniukas lyg kapčius bus kaũparas J … Dictionary of the Lithuanian Language
kopa — 1 kopà sf. (2) 1. Šv smėlio kalva: Kopà yra kalniukas smilties J. Kopa (smilčių) S.Dauk. Kõpų kalnas KI310. Įkaitęs kopose auksinis spindi smėlis K.Kors. Priplaukiau rūtų darželį prie kopų pušynėlio KlvD34. Nei matau kopų, nei kopų kalnų Sch6 … Dictionary of the Lithuanian Language
pasmailus — pãsmailus, i adj. (1) gana smailus, smailokas: Antai aukštas pãsmailus kalniukas KlvrŽ … Dictionary of the Lithuanian Language
pastaigus — pastaigùs, ì adj. (4), pãstaigus, i (1) gana staigus, status: Ten yr pãstaigus iš abijų pusių kalniukas KlvrŽ. pastaĩgiai adv.: Te tik vienoj vietoj pastaigiaũ ažlipt, o teip baika Ob … Dictionary of the Lithuanian Language
status — statùs, ì adj. (4) K, Rtr, Š, KŽ; H, N, M, Amb, L 1. B222, R156,339, MŽ284,453 tiesiai ar beveik tiesiai kylantis aukštyn; pršn. nuolaidus: Per daug statùs kalnas J. Statùs kalniukas kaip nuo pečio Kdn. Juo kalnas statesnis, juo sunkiau į jo… … Dictionary of the Lithuanian Language
susmukti — susmùkti K, Rtr, Š, NdŽ; N, L 1. intr. Pnd, Krkl atsipalaidavus nusileisti, nuslinkti žemyn: Susmùkusios kelnės, pančekos ant kojų J. Sudžiūvusi, sijonai susmùkę begerant Rdn. 2. intr. įklimpti, nugrimzti: Ans į pelkę susmùko, kad… … Dictionary of the Lithuanian Language
sėti — sėti, sėja (sẽja), sėjo 1. tr. SD335,336, R, Sut, N, K, Š, Rtr berti sėklą į paruoštą augalams augti dirvą: Kap būna sausas metas, tai jie sėja in klonius Brt. Sėt sėjom, ale nepjausim LKT199(Žal). Ne taip, kad sėta pasėta – reik prižiūrėti, o… … Dictionary of the Lithuanian Language